sušiaušti

sušiáušti tr. 1. NdŽ, KŽ, Vkš suvelti (plaukus); papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos Krš. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais T.Tilv. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti S.Dauk. | refl. tr., intr.: Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę Krš. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs Krš. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Krš. Susišukuok plaukelius – susišiáušus Žg. Kur tep plaukus susišiáušei? Mrj. Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti LzP. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus J. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša Šts. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės J. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais Šts. | prk.: Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį rš. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis rš. | Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės Šts. ║ padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė K.Bor. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo rš. Vėjai sušiáušė ilginius Brs. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas BM417. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša Rt. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai Skr. | refl.: Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst Jrb. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda Šts. 2. NdŽ sukurstyti. 3. refl. prk. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą NdŽ.

◊ pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams rš.

plaukaĩ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukaĩ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu Lnk.

širdìs susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdìs susišiáuša, senus laikus priminus Krt.

\ šiaušti; atšiaušti; išsišiaušti; nušiaušti; pašiaušti; paršiaušti; peršiaušti; prišiaušt; sušiaušti; užšiaušti